VŽ: Pesimistinis ir optimistinis scenarijus – neišvengiama būtinybė

Iki šiol metinis įmonės biudžetas buvo kontrolės įrankis, tačiau dabar jis tampa ir verslo rizikos valdymo būdu. Sudarant biudžetą svarbu įvertinti kritinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos verslui kitais metais, ir pasirengti optimistinį bei pesimistinį veiklos scenarijus, dar kartą įvertinti nuosavo ir skolinto kapitalo santykį įmonėje.

Martynas Rūkas, UAB „Propius Consulting“ direktorius, teigia, kad metiniame biudžete nustatomi metiniai tikslai, o operatyvios prognozės padeda priimti valdymo sprendimus, todėl reikėtų rengti ir operatyvias prognozes.

„Praėjus trims mėnesiams nuo metinio biudžeto parengimo, jis jau gali būti neaktualus, todėl reikėtų nuolat atnaujinti prognozes“, – teigia p. Rūkas.

Vienos įmonės metinį biudžetą atnaujina kas tris mėnesius ir visuomet prognozuoja 12–18 mėnesių į priekį, o kitos rengia biudžetą vieną kartą per metus akcininkams ir bankui. Vėliau jo nekeičia, tačiau šalia reguliariai atnaujina prognozes.

„Biudžeto sudarymas kaip veikla niekada nelaimėtų populiarumo konkurso, tačiau įmonės vis dažniau tuo užsiima. Tenka kalbėtis su įmonėmis, kurios, išaugus verslui ar siekdamos padidinti maržas, pradeda ieškoti kontrolės būdų, ir pirmą kartą įmonės istorijoje sudaro išsamius išlaidų biudžetus bei pardavimo planus“, – teigia p. Rūkas.

Nesuvokia prasmės

Gintas Umbrasas, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius, tvirtina, kad Lietuvos verslas vis labiau artėja prie vakarietiškos valdymo kultūros, o įmonės biudžetas yra neatsiejama jos dalis. Metinių biudžetų populiarumą didina ir tai, kad vis daugiau žmonių, sukūrusių verslą ir tiesiogiai jį valdančių ne vienus metus, pasitelkia valdybas, pritraukia kapitalą per rizikos fondus.

Anksčiau daugeliu atveju į metinį biudžetą buvo žiūrima kaip į kontrolės įrankį, o dabar biudžetas tampa ir rizikos valdymo įrankiu. Anot p. Umbraso, pagrindinė bėda, kad įmonės, sudarydamos biudžetus, per mažai dėmesio skiria kritinį poveikį galinčių turėti veiksnių analizei ir planavimo procesą paverčia mechaniniu lentelių pildymu bei praeities tendencijų tęsimu. Taip pametama biudžeto planavimo esmė, šis užsiėmimas tampa rutininiu darbu, kurio prasmės nesuvokia jame dalyvaujantys darbuotojai.

„Įmonės nesukuria tikslių mechanizmų, kada būtina peržiūrėti biudžetą, nes niekas kitas taip neerzina plano vykdytojų, kaip atsiskaitymas vadovams jau suvokiant, kad planas neatitinka realybės“, – teigia p. Umbrasas.

Kuo pigiau ir paprasčiau

Anot p. Rūko, verslo pasaulis dabar stengiasi, kad biudžetą sudaryti užimtų kuo mažiau laiko, kad tai galima būtų padaryti kuo lengviau ir pigiau, o biudžetas būtų lankstus. Viena iš biudžetavimą veikiančių tendencijų – didėjantis duomenų kiekis ir augančios galimybės juos valdyti. Investicijos į technologijas finansų skyriui leidžia biudžetavimui skirti daugiau laiko, o didėjantis duomenų kiekis – prognozuoti tiksliau. „Biudžetavimas – veikla, kuriai finansų vadovai turi skirti daugiau dėmesio, nes ji kuria pridėtinę vertę“, – teigia p. Rūkas.

Praeityje inovatyvias IT planavimo sistemas naudojo tik labai didelės įmonės, tačiau plėtojantis technologijoms atsirado įrankių, pagal funkcijas ir kainą tinkančių įvairaus dydžio organizacijoms. Ekspertai nesiima vertinti, kokį poveikį įmonėms turės Ukrainos ir Rusijos konfliktas, tačiau pataria pasirengti dar bent du alternatyvius scenarijus: vieną – optimistinį, o kitą – pesimistinį. „Pranašesnės bus įmonės, kurios po kiek laiko tikslins šiuos scenarijus“, – teigia p. Rūkas. Taip pat patariama dar kartą įvertinti įmonės nuosavo ir skolinto kapitalo santykį.

Straipsnis publikuotas portale vz.lt: Pesimistinis ir optimistinis scenarijus – neišvengiama būtinybė